Vardas, pašnibždėtas vėjyje, gimęs iš žiedo, kuris pražysta tik kartą – po dykumos mėnuliu.


Užmirštoje senovės Arabijos oazėje žydėjo toks retas žiedas, kad pražysdavo tik kartą gyvenime — jo žiedlapius glostė žvaigždžių šviesa, kvapą per kopas nešė nakties dvelksmas. Tas žiedas neturėjo vardo… iki dabar.

nufaar

/nuː-fɑːr/

نوفار

Nufaar – tai daugiau nei vardas – tai esmė. Ji pasakoja apie paslaptį, atgimimą ir grožį, peržengiantį laiką. Ji pagauna Rytų trapią sielą ir paverčia ją nepamirštamu pojūčiu.


Kvapas. Siela. Istorija.